Vilniaus gedimino technikos universiteto
tautinių šokių ansamblis
Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Tautinių šokių ansamblis "Vingis"
LNOBT

Nuo Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose praėjo 800 metų. 1219 metais Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas bei Vykintas. Tokia istorinė tiesa, tačiau Žemaitijos istorija žymiai senesnė. Ją romantizuoja pasakojimai ir legendos, patvirtinančios žemaičių meilę savo kraštui ir atskleidžiančios jo išskirtinumą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Jo priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII – XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių užkariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236 – 1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Finalinis teatralizuotas koncertas Žemaitijos vardo paminėjimo 800 metų jubiliejui „Aš esu ta – Žemaitija“ vyko rugsėjo 24 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Jo metu buvo pristatyta Žemaitijos istorija ir kultūra: Žemaitijos metrikai, Žemaičio gyvensena, Žmonės – kultūros milžinai, Žemaitijos krikštas, Žemaičių kalba ir Žemaičių gyvata. Renginio scenarijaus autorė ir režisierė Felicija Feiferė taip sugalvojo visuomenei pristatyti žemaitijos kraštą. Koncerte dalyvavo žinomi aktoriai, teatro studijos, kūrinius atliko žinomi solistai, liaudies dainų ir šokių bei folkloro ansambliai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis“ kartu su kitais šokių ansambliais padėjo pristatyti žemaitiją stilizuotais liaudiškos muzikos ir choreografijos kūriniais, choreografė Leokadija Dabužinskaitė.

Koncerto dalyje „Žemaičio gyvata“ Vingis atliko tris kūrinius.

Merginų šokį „Vaikščiuo pova“, muzika Anatolijaus Lapinsko, žodžiai žemaičių liaudies, choreografija Laimutės Kiselienės.

Vaikinų šokį „Pakeltkojis“, muzika Jono Švedo, choreografija Juozo Lingio.

„Pasiutpolkę“, muzika Jono Švedo, choreografija Juozo Lingio.

Vingiečiai labai džiaugiasi galėję prisidėti prie gražios šventės kūrimo, nes juk ne kiekvienam artistui tenka garbė pasirodyti Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje!

Koncerto įrašas LRT mediatekoje:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000080010/sventinis-renginys-as-esu-ta-zemaitija

Nuotrauka iš LNOBT archyvo. Fotografas – Martynas Aleksa.

Kiti įrašai